2010-02-24, trečiadienis
Šiandien vasario 24 d. ir jau kelios savaitės kaip atlieku praktiką šaunioje viešųjų ryšių agentūroje. Šiandien ypatinga tuo, kad dirbau kaip nežinia kas ir jau apie 15 val. jaučiau, kad šiandiena man baigsis nelinksmai, nuovargis ir peršalimas menkas malonumas. Taigi diena prasidėjo kaip ir kasdien šį mėnesį: žadintuvas buvo lygiai 6 kartus atidėtas, aš greituoju būdu pasidariau pusryčius ir nepamenu kaip ir ar išvis juos valgiau, tuomet kažkokiu būdu aš išsiruošiau iš namų ir pavojingu gyvybei takeliu bėgau bemostaguodama rankomis į troleibusą. Sėkmė - aš suspėjau, taigi pradėjau darbą laiku. Kaip ir minėjau dirbau įnirtingai, jeigu reikia kokio dienraščio ar naujienų portalo žurnalistų el. paštų kreipkites. su tuo dirbau visą dieną... Per pietus susitikau su seniai matyta pažįstama, didžiai padėkojau už konspektus, kurie man pagelbėjo ir skaniai suvalgius sriubytę aš vėl išlėkiau darbuotis. tuomet sulaukiau nuostabaus skambučio po kurio mano vakaro planuose atsidūrė spektaklis "Idiotas" (rež. Nekrošius) ir visisškai nemokamai, ech kaip džiaugiuosi pažintimis ir žmonių geranoriškumu!
Taigi grįžus dirbau dirbau dirbau, bet mano galvą užvaldė visokiausios keistos mintys nes 16 val turėjau atskrieti į LNMMB (kitaip sakant nacionalinėje bibliotekoje), kur dirba mano bakalaurinio darbo vadovė. Žinoma pas dėstytoja kiek vėlavau, kažkodėl tikėjausi blogiausio, bet bet bet! dėstytoja buvo taip puikiai nusitekusi ir pamotyvavo mane, kad dabar man bakalaurinis nebe tokia katorga bus. Uždaviau galybę klausimų, gavau atsakymus ir dar visokiausio gėrio gausiu bakalauriniam, taigi valio valio! Viskas vyko vėlgi žaibo greičiu (susitikimas truko gal 20-30 min) ir aš turėjau 10 min pasiekti nacionalinį dramos teatrą, kuris kaip žinia yra visai kitame Gedimino pr. gale. Uždusus bėgau ir bijojau pažvelgti į laikrodį, bet spėjau ir pasiekiau rekordą - trasą įveikiau kažkur per 7-10 min. Mane pasitiko besišypsanti Laura ir mes jau salėje žiūrim spektaklį, kurio trukmė 5 val. 20 min. - nuostabu ar ne? juolab kad jau po pietų vos gyva buvau...Tai ačiū savo galvai, kad spėjau per pietus užkąsti nusipirkti nes kitaip būčiau neištvėrus. Taigi per pertrauką Laura pavaišino kavute (tokia uch kokia stipria) o aš ją šokoladu - mainai tsakant, labai smagiai pasišnekučiavome ir vėl į parterį. Dar smagiau buvo sutikti seniai matytą žmogų, su kuriuo niekad nesam susitarę susitikt bet vis susiduriame ir visad smagu susitikt ir pasikalbėt! šįkart susitarėm susitikt, oho :) o kur dar sutiktos bendražygės savanorės, pasidalinom įspūdžiais ir pasiskundėm spektaklio trukme; greit susitiksim Menų spaustuvėje besavanoriaujant :) Poto mane surado Laura ir mes iškeliavom jos mašiniuku namo dar pakeliui paplepėjom ir sutarėm susirašyt ir aplankyt mano bendravardę, kurios labai pasiilgo visi visi.
Štai aš namie, kremtu obuolį ir rašau šį blogą, nors turėčiau miegoti, kava visdar veikia o gal tas visas dienos nuostabumas neleidžia pamiršt visko.
Prašau, kažko ten aukštai, ar tai likimo - daugiau tokių dienų, daugiau! Tada laiminga ir linksma būsiu daug dažniau :) Ir ačiū už šią dieną visiems.
Labanakt
p.s. aktorė Elžbieta Latėnaitė yra mano mylimos kursiokės Natalijos antrininkė arba atvirkščiai, vat :)))
