Kartais mes būname tam tikros būsenose, įtakoti vienokių ar kitokių aplinkos veiksnių ir patys savo emocijose paskendę. Dabar tnę būsena pavadinčiau vienu žodžiu "bakalaurinis". Ir viskas viskas telpa po juo... Turbūt visi žino, kad nesu toji kuri viską daro laiku ir suplanuotai, ne mano charakteriui ,bet kiek įmanoma stengiuosi... bet bet...
Mano bakalaurinio pavadinimas" Lietuvos dokumentinio paveldo skaitmeninimo projektų viešionimo problemos", trumpai ir grubiai pasakius tai archyvistika plius ryšiais su visuomene. šiuo metu kremtu angliškus straipsnius teorinės dalies papildymui ir intensyciai atakuoju savo būsimus interviu dalyvius :)
Bakalaurinis labai paveikia žmones, patikėkit. Išsiblaškymas, trumpa atmintis, ir paprasčiausias stogo važiavimas yra natūrali būsena, beje, šiandien užsimaniau įsigyt metalofoną, gročiau va atsisėdus, piau piau piau... :)))
Kaip bakalaurinis įtakoja mano išvaizdą?
Dažnai nežiūriu ką apsirengiu, kaip susišukuoju ir apskritai kaip atrodau. Vienintelis žygdarbis - tai plaukų nusikirpimas po nežinia kiek laiko, mat ilgi kirpčiukai trukdė mano regėjimo "laukui" ir vertė parodyt visą savo pabalusį veidą.
Kaip keičiasi dienotvarkė?
Viską matuoju "Word" puslapiais, gera diena tai 2-3 psl., bloga - 1 pastraipa arba nulinis variantas. Darbymetis būna tuomet, kai anksti atsikeliu ir kažkur iki 14 val. poto prasideda kažkoks nesusipratimas. Vakarais nieko nesugebu dirbti, imu nervintis, kad nespėsiu nieko parašyt ir tiesiog dalinuosi visokiausiomis nuotaikomis su likimo broliais ir seserimis.
Kaip keičiasi bedravimas?
Geriausiai komunikuoju su kompiuteriu, jis mano geriausias draugas šiuo metu, dar puikiai sutariame su Flash'u. Sunkiai susikalbu su dėstytoja el. paštu, bet kai susitinkame gyvai man protas prašviesėja. Su draugais susitinku paskaitose arba prasilenkiu gatvėje, linksmybėms laiko nėra.
Apibūdinti nuotaikų amplitudębūtų absurdiška, ne ji kaip kad filmuose, kai rodo širdies dūžių diagramas. Optimizmo nulis - tik žiaurus realizmas. Finišo tiesioji t.y. mėnuo iki pridavimo jau čia pat ir jaučiu kad reikia kapstytis greičiau...
vienintelis šviesulys tai trumpos atostogėlės Minske (Baltarusijoje). Laukia kelionė traukiniu (tūūūtūūū!), smagi diena su nepažįstamais bet svetingais baltarusiais ir pirmas Couchsurfing'as ( jė jė jėėėė!), poto konferencija, visokios ekskursijos į viešųjų ryšiųagentūras, naujienų portalus bei ambasadą. Su milžinišku jauduliu laukiu mūsų projekto pristatymo, nes jis bus rusiškas ir apie dalykus, kuriuos mažai išmanome, bet padrąsina tai, kad mūs projekto idėja viena geriausių (pareiškimo autoriaus neįvardinsiu:). Poto Afterparčiai ir kitos linksmybės, bet labiau mane domina pirmoji kelionės dalis, kuomet truputį pažinsim vietinį gyvenimą (gyvensim dokumentinių filmų režisieriaus bute ir susitiksim su smagia meniškos sielos mergaičiuke, kuri yra musu kolegė, studijuojanti komunikacijos mokslus).
Taigi, velniop visą nerimą, mano mažas isterijas ir kitas blogybes. Aš bet kokiu atveju parašysiu tą baigiamąjį bakalauro darbą, nes stresiukas skatina kūrybiškumą, o laiko trūkumas priverčia susikoncentruoti. Taigi, laikykit kumščius, aš jau finišo tiesiojoje. Ir dainuoju do be do be do!
Palinkėkit man sėkmės!
