Šiandien vėl ėmiau galvoti apie Barseloną, vietą į kurią noriu sugrįžti. Juk kiekvienas mūsų turime tokia pasaulio vietelę kur norisi grįžti, nepaisant vis naujai atrandamų miestų ir šalių yra tokios magiškos vietos. Man tokia vieta - Barselona. Kaskart pamačiusi reklaminį klipą, nuotrauką ar pan. iš Katalonijos sostine aš strimgalviais lekiu žiūrėti.
barselonoje buvau 5 dienas, bet jos buvo tokios pasakiškos - pažinau ją iš kitos pusės, neturistinės ( tiesa ir turistinių vietų aplankėme). Jei dabar sugrįžčiau į Barseloną, tikrai taip neskubėčiau, iššinuomočiau butą Raval arba Gothic kvartaluose ir sėdėčiau balkonėlyje siurbčiodama Sangria. Per karščius nelįsčiau į miestą, o vakarais išeičiau skaniai pavakarieniauti, o poto į naktimis nerimstančias Barselonos gatves.
Aplankyčiau Barselonos apylinkes - Monserat vienuolyną, pajūrio miestelius ir kt. Tikrai vėl užsukčiau į Parc de la Ciutadella ir užlipčiau į tibidabo kalną, kur buvo filmuojamas " Vicky, Kristina Barcelona".
Užsukčiau į muzeijus ir galerijas ( jei oras būtų prastas). Dar norėčiau vėl prasilėkti dviračiais po gatves, kurios nėra pritaikytos dviratininkams :)))
Galėčiau ir toliau tęsti, nes jau nujaučiu, kad į Barseloną su draugėmis trauksime pavasarį... sako šiame mieste tu niekada nesijauti vienišas, na taip Barselona man tokia pulsuojanti, draugiška ir pilna nuostabių žmonių, kad pasijusti vienišu ar liūdėti joje tiesiog neįmanoma...
Barselona, lauk! Aš sugrįšiu;)
p.s. na o artimiausi metu keliausiu į Londoną į Beirut koncertą, woohoo! ;)
barselonoje buvau 5 dienas, bet jos buvo tokios pasakiškos - pažinau ją iš kitos pusės, neturistinės ( tiesa ir turistinių vietų aplankėme). Jei dabar sugrįžčiau į Barseloną, tikrai taip neskubėčiau, iššinuomočiau butą Raval arba Gothic kvartaluose ir sėdėčiau balkonėlyje siurbčiodama Sangria. Per karščius nelįsčiau į miestą, o vakarais išeičiau skaniai pavakarieniauti, o poto į naktimis nerimstančias Barselonos gatves.
Aplankyčiau Barselonos apylinkes - Monserat vienuolyną, pajūrio miestelius ir kt. Tikrai vėl užsukčiau į Parc de la Ciutadella ir užlipčiau į tibidabo kalną, kur buvo filmuojamas " Vicky, Kristina Barcelona".
Užsukčiau į muzeijus ir galerijas ( jei oras būtų prastas). Dar norėčiau vėl prasilėkti dviračiais po gatves, kurios nėra pritaikytos dviratininkams :)))
Galėčiau ir toliau tęsti, nes jau nujaučiu, kad į Barseloną su draugėmis trauksime pavasarį... sako šiame mieste tu niekada nesijauti vienišas, na taip Barselona man tokia pulsuojanti, draugiška ir pilna nuostabių žmonių, kad pasijusti vienišu ar liūdėti joje tiesiog neįmanoma...
Barselona, lauk! Aš sugrįšiu;)
