Ir aš ten buvau - alų midų gėriau..

...savanorius ganiau, muzikos truputį klasiau...

o kas koordinavo savanorius? Taaaaip, tai mes - kultūros savanoriai!

daugiau: čia 

Kultūros savanoriai - tai mes

http://kulturossavanoriai.lt/

Nesisekimai ir nesusipratimai

Puiku, grūdinkit mane žmonės visaip - blogomis žiniomis, nesusipratimais, nusivylimais. Kad ir kokiam strese aš dabar būčiau, mane sunkiai benustebinsit...

Ir man labai patiko žodžiai iš filmo "Prestižas": "Tu neieškai priežasčių ar atsakymų - tu tiesiog nori būti apgautas...".

Aš noriu būti apgauta, nes gilintis į gelmių gelmes įvairių procesų nebeturiu noro ir valios.

Apgaudinėkite mane, man vistiek!

Sveikinimai

Su Velykomis :)

Padėkit man, iš anksto ačiū.

Atlieku tyrimą apie dokumentinio paveldo skaitmeninimo projektų "E.paveldas", "LRT Aukso fondas" ir "Baris" viešinimo  problemas.

Tyrimo tikslas išsiaiškinti ar plačioji visuomenė žino apie šių projektų egzistavimą, ar pakanka informacjos apie šiuos projektus, kokios informavimo priemonės vartotojams priimtiniausios ir pan.

anketą rasite čia: http://www.publika.lt/apklausa-15-4bb07b7903db7.html

labai prašau užpildykite anketą, ačiū.

Netrvarkoj galva

Kartais mes būname tam tikros būsenose, įtakoti vienokių ar kitokių aplinkos veiksnių ir patys savo emocijose paskendę. Dabar tnę būsena pavadinčiau vienu žodžiu "bakalaurinis". Ir viskas viskas telpa po juo... Turbūt visi žino, kad nesu toji kuri viską daro laiku ir suplanuotai, ne mano charakteriui ,bet kiek įmanoma stengiuosi... bet bet...

Mano bakalaurinio pavadinimas" Lietuvos dokumentinio paveldo skaitmeninimo projektų viešionimo problemos", trumpai ir grubiai pasakius tai archyvistika plius ryšiais su visuomene. šiuo metu kremtu angliškus straipsnius teorinės dalies papildymui ir intensyciai atakuoju savo būsimus interviu dalyvius :)

Bakalaurinis labai paveikia žmones, patikėkit. Išsiblaškymas, trumpa atmintis, ir paprasčiausias stogo važiavimas yra natūrali būsena, beje, šiandien užsimaniau įsigyt metalofoną, gročiau va atsisėdus, piau piau piau... :)))

Kaip bakalaurinis įtakoja mano išvaizdą?

Dažnai nežiūriu ką apsirengiu, kaip susišukuoju ir apskritai kaip atrodau. Vienintelis žygdarbis - tai plaukų nusikirpimas po nežinia kiek laiko, mat ilgi kirpčiukai trukdė mano regėjimo "laukui" ir vertė parodyt visą savo pabalusį veidą.

Kaip keičiasi dienotvarkė?

Viską matuoju "Word" puslapiais, gera diena tai 2-3 psl., bloga - 1 pastraipa arba nulinis variantas. Darbymetis būna tuomet, kai anksti atsikeliu ir kažkur iki 14 val. poto prasideda kažkoks nesusipratimas. Vakarais nieko nesugebu dirbti, imu nervintis, kad nespėsiu nieko parašyt ir tiesiog dalinuosi visokiausiomis nuotaikomis su likimo broliais ir seserimis. 

Kaip keičiasi bedravimas?

Geriausiai komunikuoju su kompiuteriu, jis mano geriausias draugas šiuo metu, dar puikiai sutariame su Flash'u. Sunkiai susikalbu su dėstytoja el. paštu, bet kai susitinkame gyvai man protas prašviesėja. Su draugais susitinku paskaitose arba prasilenkiu gatvėje, linksmybėms laiko nėra.

Apibūdinti nuotaikų amplitudębūtų absurdiška, ne ji kaip kad filmuose, kai rodo širdies dūžių diagramas. Optimizmo nulis - tik žiaurus realizmas. Finišo tiesioji t.y. mėnuo iki pridavimo jau čia pat ir jaučiu kad reikia kapstytis greičiau...

vienintelis šviesulys tai trumpos atostogėlės Minske (Baltarusijoje). Laukia kelionė traukiniu (tūūūtūūū!), smagi diena su nepažįstamais bet svetingais baltarusiais ir pirmas Couchsurfing'as ( jė jė jėėėė!), poto konferencija, visokios ekskursijos į viešųjų ryšiųagentūras, naujienų portalus bei ambasadą. Su milžinišku jauduliu laukiu mūsų projekto pristatymo, nes jis bus rusiškas ir apie dalykus, kuriuos mažai išmanome, bet padrąsina tai, kad mūs projekto idėja viena geriausių (pareiškimo autoriaus neįvardinsiu:). Poto Afterparčiai ir kitos linksmybės, bet labiau mane domina pirmoji kelionės dalis, kuomet truputį pažinsim vietinį gyvenimą (gyvensim dokumentinių filmų režisieriaus bute ir susitiksim su smagia meniškos sielos mergaičiuke, kuri yra musu kolegė, studijuojanti komunikacijos mokslus).

Taigi, velniop visą nerimą, mano mažas isterijas ir kitas blogybes. Aš bet kokiu atveju parašysiu tą baigiamąjį bakalauro darbą, nes stresiukas skatina kūrybiškumą, o laiko trūkumas priverčia susikoncentruoti. Taigi, laikykit kumščius, aš jau finišo tiesiojoje. Ir dainuoju do be do be do!

Palinkėkit man sėkmės!

Puikut puikutėlė diena baigsis už 22 min.

2010-02-24, trečiadienis

Šiandien vasario 24 d. ir jau kelios savaitės kaip atlieku praktiką šaunioje viešųjų ryšių agentūroje. Šiandien ypatinga tuo, kad dirbau kaip nežinia kas ir jau apie 15 val. jaučiau, kad šiandiena man baigsis nelinksmai, nuovargis ir peršalimas menkas malonumas. Taigi diena prasidėjo kaip ir kasdien šį mėnesį: žadintuvas buvo lygiai 6 kartus atidėtas, aš greituoju būdu pasidariau pusryčius ir nepamenu kaip ir ar išvis juos valgiau, tuomet kažkokiu būdu aš išsiruošiau iš namų ir pavojingu gyvybei takeliu bėgau bemostaguodama rankomis į troleibusą. Sėkmė - aš suspėjau, taigi pradėjau darbą laiku. Kaip ir minėjau dirbau įnirtingai, jeigu reikia kokio dienraščio ar naujienų portalo žurnalistų el. paštų kreipkites. su tuo dirbau visą dieną... Per pietus susitikau su seniai matyta pažįstama, didžiai padėkojau už konspektus, kurie man pagelbėjo ir skaniai suvalgius sriubytę aš vėl išlėkiau darbuotis. tuomet sulaukiau nuostabaus skambučio po kurio  mano vakaro planuose atsidūrė spektaklis "Idiotas" (rež. Nekrošius) ir visisškai nemokamai, ech kaip džiaugiuosi pažintimis ir žmonių geranoriškumu!

Taigi grįžus dirbau dirbau dirbau, bet  mano galvą užvaldė visokiausios keistos mintys nes 16 val turėjau atskrieti į LNMMB (kitaip sakant nacionalinėje bibliotekoje), kur dirba mano bakalaurinio darbo vadovė. Žinoma pas dėstytoja kiek vėlavau, kažkodėl tikėjausi blogiausio, bet bet bet!  dėstytoja buvo taip puikiai nusitekusi ir pamotyvavo mane, kad dabar man bakalaurinis nebe tokia katorga bus. Uždaviau galybę klausimų, gavau atsakymus ir dar visokiausio gėrio gausiu bakalauriniam, taigi valio valio! Viskas vyko vėlgi žaibo greičiu (susitikimas truko gal 20-30 min) ir aš turėjau 10 min pasiekti nacionalinį dramos teatrą, kuris kaip žinia yra visai kitame Gedimino pr. gale. Uždusus bėgau ir bijojau pažvelgti į laikrodį, bet spėjau ir pasiekiau rekordą - trasą įveikiau kažkur per 7-10 min. Mane pasitiko besišypsanti Laura ir mes jau salėje žiūrim spektaklį, kurio trukmė 5 val. 20 min. - nuostabu ar ne? juolab kad jau po pietų vos gyva buvau...Tai ačiū savo galvai, kad spėjau per pietus užkąsti nusipirkti nes kitaip būčiau neištvėrus. Taigi per pertrauką Laura pavaišino kavute (tokia uch kokia stipria) o aš ją šokoladu - mainai tsakant, labai smagiai pasišnekučiavome ir vėl į parterį. Dar smagiau buvo sutikti seniai matytą žmogų, su kuriuo niekad nesam susitarę susitikt bet vis susiduriame ir visad smagu susitikt ir pasikalbėt! šįkart susitarėm susitikt, oho :) o kur dar sutiktos bendražygės savanorės, pasidalinom įspūdžiais ir pasiskundėm spektaklio trukme; greit susitiksim Menų spaustuvėje besavanoriaujant :) Poto mane surado Laura ir mes iškeliavom jos mašiniuku namo dar pakeliui paplepėjom ir sutarėm susirašyt ir aplankyt mano bendravardę, kurios labai pasiilgo visi visi.

Štai aš namie, kremtu obuolį ir rašau šį blogą, nors turėčiau miegoti, kava visdar veikia o gal tas visas dienos nuostabumas neleidžia pamiršt visko.

Prašau, kažko ten aukštai, ar tai likimo - daugiau tokių dienų, daugiau! Tada laiminga ir linksma būsiu daug dažniau :) Ir ačiū už šią dieną visiems.

Labanakt

p.s. aktorė Elžbieta Latėnaitė yra mano mylimos kursiokės Natalijos antrininkė arba atvirkščiai, vat :)))