Apie rugpjūčius

Seniai norėjau kažką čia parašyti, juk ir pailsėjau ir visą savaitę mindžiau poliklinikų slenksčius, per savaitę buvo tiek susitikimų, o jei pažiūrėjus dar atgal ir vestuvių būta ir nuostabių burbulų ir lauktų svečių.
Perspėju - šis įrašas bus netrumpas :))) ir matyt su daug klaidelių.
Daug visko, ir visa tai rugpjūtis. Kas mane pažįsta žino, jog nemėgstu vasaros, o rugpjūtis man patinka todėl, kad dar šilta ir jau oras rudenėja. Mėgstu įvairiausius pasikeitimus, taip pat ir gamtoje.
Vieną rugpjūčio dieną gavau sms iš draugės, kurią vadinu Soja, tai Ramintutė, kuri tranzavo į draugės vestuves ir neturėjo kur pernakvot, o aš užbėgau įvykiams už akių ir nespėjus jai paprašyti, pasiūliau pernakvot pas mane. Taig gėrėm arbatėlę, kikenom iš mano ir sesės nuotraukų, kuomet buvom mažos, ilgai naktį plepėjom ir t.t. Ryte dar spėjau greitai pagroti Ramintutei fleita, o ji pasakė, jog fleita man labai tinka, ir iškeliaujant pasakė "ate, gražieji namučiai!", taigiatsisveikinom ir išskubėjom švęsti draugių vestuvių, aš Paberžėje, o Ramintute į Kėdainius.
Po draugės vestuvių dar neatsigavus mano kojoms po šokių iki 6 val. ryto, mamos paraginta apsilankiau pas gydytojus ir nuosprendis nebuvo džiuginantis, nes nuo šiol teks keisti avalynę ir dažnai lankytis procedūrose. Labai nuliūst nespėjau, nes mano ir sesės nuostabai mama taip užsinorėjo prie jūros, kad net mūsų abejonės 'ar verta? juk tik kelios dienos' jos nesustabdė, ir iš akių matėsi, jog pailsėti jai būtina.
Taigi po 3 val kelionės mes jau pajūryje. Ilgai ieškoję gyvenamosios vietos (kainos žiauriai užkeltos) pagaliau suradome mano mėgstamoje Kęstučio g. prie nuostabaus skulptūrų parkelio. Bet visa kita nesvarbu, nei kambarėlio mažumas, nei visa kita, svarbiausia - Jūra. Visą pusdienį prabuvę pajūryje vakare grįžom su kuo puikiausia nuotaika, kadangi miegoti niekas nenorėjo laaabai smagiai pasivaikščiojom parke ir grįžom pajūriu.
Kita diena žadėjo būti dar smagesne nes prie mūsų turėjo prisijungti šeimynėlė kątik trumpam grįžusi iš Londono su dviem kleckiukėm. O viskas būt buvę įpasta, bet gi mano tėtis pernakt dirbo ,kad galėtų irgi atlėkti prie jūros, taigi nieko nesakęs su draugais atvažiavo ir jis! Iš pradžių Šeimynėlė susirado gyvenamą būstą prie pat mūsų ir nieko nelaukę išskubėjome pre jūros kur prasidėjo linksmybės, pirmosios vaikyčių maudynės jūroje, pirmosios smėlio bandelės, buvo daug juoko, nes tiek vyresnėlė Airutė, tiek Vikutė buvo tokios laimingos, kad sunku buvo jas parsivesti nuo jūros.
Vakare bėgte iš parduotuvės vos spėjome įamžinti saulėlydį, bet spėjome. Poto ilgai vakarojome, valgėme skaniąsias pajūrio žuveles, ragavom "dramblių pieną" (tokį saldų likeriuką) ir pakavom vėją!!! Nes gi mūsų draugytės nebuvo dar pakavę vėjo, taigi buvo daug krykštavimų. O praeiviai fotogravavo, klausė burbulų formulės, arba tiesiog šiaip aikčiojo.
Kitą dieną buvo apniukę, bet nuotaika vistiek buvo puiki, Vikutę hipnotizavo palangos tiltas, vėl buvo daug laimės pamačius šuniukus, fontaniukus, triušiukus ir pan. Beje, kai būsite palangoje, būtinai užsukit į "Floros simfonijos" kavinę, ten kiškiukai ant stogų ganosi, kriokliukai irgi teka nuo stogų, kaip gražu! Dar pasivaikščiojom Palangos gatvelėmis, aplankėme jūra ir patraukėme namučio, į PAnevėžį.
Taigi grįžau laaabai pailsėjusi ir atsigavusi.
Poto visą savaitę ,kaip ir sakiau ėjau į procedūras, man priklausė pėdų taškinis vibro masažas, mineralinio purvo aplikacijos ir mankšta. Beje, pastarojoje buvo tik vieną kartą, nes ten jaučiausi nekaip, vien pensijinio amžiaus žmnės, bei žmonės su traumomis, o aš pamanius, jog sukti kamuoliuką galiu ir namie, ten daugiau nepasirodžiau. taigi visą savaitę reabilitavausi, dabar jaučiu tik raumenų skausmą, na bet tikiuosi pagerėjimo. Bus matyt.
Dar netikėtai kažkurią dieną sulaukiau draugės sms, jau kitos t.y. Tyryli, jog ji irgi Panevėžyje ir pametė piniginę, taigi super galbėtoja Judita nulėkė gelbėt Laurą. Išgelbėjau, taigi papliurpę apie nieką ir tuo pačiu viską, atsisveikinom ir sutarėm susitikt jau Vilniuje.
savaitės viduryje kartu su Vilmuku ir Ievute išsirengėme į medžioklę po padėvetų drabužių parduotuves. Sesė nusipirko sportines kelnes scenos kalbos paskaitoms, Ievutė "nurovė" džinsiukus, o aš tris italų kalbos vadovėlius (tai bus praėjusio gimtadienio dovana draugei) ir ispanų kalbos pasikalbėjimų knygelę, valio valio! Ir visos knygos po 1 litą, lobis!!!
Pasikankinusi procedūrose vakar lėkėm pas mus į kaimą su draugais ir vėlgi mažiukėm, vėl pakavom vėją, supomės hamake, Mažulės pavargo ir užmigo. Visą kelią namo pro mašinos langą ieškojau krentančios žvaigždės, nes jų buvo tiek daug! Bet toji matytą prieš 3 metus, kuomet net surikau pamačius bus toji vienintelė.
O šiandien, šiandien žiūrėsiu Harį Poterį (nors nesu didlė šio filmo gerbėja)ir pradėsiu galvot, ko reiktų nepamiršt vėl persikraustant į Vilnių. Tiesa sakant visą vasarą laukus rugsėjo, dabar taip nenoriu grįžt, nes taip įpratau atostogauti savo Rūgpienių kaime :)

Labai jau padrikai parašiau, o ir pamiršau ką tokio svarbaus norėjau papasakot, tiek to :)
Labanakt.

P.s. pirmoje nuotraukoje gražiosios ir liksmosios Leliukaitės- Airutė ir Vikutė. Bučkiai joms!