Taip, aš jaučiu didelį atotrūkį nuo realybės, paprastų dalykų, tokių kaip valgio gaminimas, paprasčiausio noro pasipuošti ar tiesiog susitikti su draugais/draugėm ir pasivaikščioti ar išgerti arbatos.
Tokiomis dienomis susivokiu, jog man gaila akademikų, kurie dienom naktim pasišvenčia moksliniam darbui, nes dievaži, tai veda į kažkokią beprotybę. Jau kurį laiką visas kursas kaip žvėriukai, visi suirzę, visi pikti, visi pavargę, visi įtampoje. Ir taip kiekvieną dieną, susitinkam - pasibėdavojam ir vėl keliaujam namo, ir tikrai ne linksmai laiką leisti, o mokytis... Ir taip sėdžiu namie aš palinkus prie knygų/ kompiuterio ekrano, dar epamirškime, kad dalinuosi kompiuteriu su sese, ko pasekoje (nežinau ar stilistiškai dera sakyti) mes dažnai susipykstam , ir dėl ko, dėėėl ko? o todėl, kad norim mokytis. Nei juoktis nei verkti.
Mano planuose: rytoj- knygos "Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene" (per archyvų teisinio reglamentavimo paskaitą ir pakeliui į ją troleibuse), poto laisvasis dalykas - šiuolaikinės politinės teorijos (konspektuosiu), tada kažkokiu kosminiu būdu turiu atsidurti namie ir užkąsti. Vakaras bus Ne su knygomis (ar galite tuo patikėti?) - savanoriausiu liūdinčios trupės spektaklyje "Išvažiuoju". Poryt - kelionė į gimtą kraštą, pakeliui vėlgi minėtosios Rsv knygos skaitymas, beigis grįžus susitikimas su Giedre, kuomet kurpsim išvadas diskusijai apie Rezistencijos rankraštinį paveldą ir planuosimės Viešosios parengties komunikacijos įgūdžių paskaitai planelį. Turim sudaryt planą, susirinkti vaizdinę/garsinę/video/ artefaktinę medžiagėlę, kad prezentacijoje sužibėtumėme, nes... vertins mūsų verbaliką ir neverbaliką, prezentacijos turinį bei formą ir t.t. Trumpiau tariant išnarstys po kaulelį.
Taigi, penktadienį vakare lyg ir mokyklos gimtadienis, bet niekas iš moksladraugių kolkas nesiteikia dalyvauti, o liūdna. Šeštadienis bus vėlgi pašvęstas mokslui, tik lieka didelė intriga ar vėlgi ruoštis ryšių su visuomene koliokviumui ar verstis lietratūrą Latvijos bei Naujosios Zelandijos archyvų teisinio reglamentavimo palyginimo analizei. Va čia tai ekstrymas, va čia tai įvykis, va čia tai nerealiai!
p.s. Vilma, myliu, bučiuoju, nepyk, ką, tu juk mane supranti, tu mano likimo drauge, VU kankine, mūsų likimas tas pats. Bakalaurinis palauks.
p.p.s. skirta visiems draugams: http://www.youtube.com/watch?v=Tc8POvE0S88
nes aš tai blogai jaučiuos, o kaip tu? :)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą