Judita yra nekažką.

Judita, na išmok tu prisitaikyti prie permainų. Kartoju sau.
Bet niekaip neįsisavinu, kad viskas taip laikina, ir visokios patirties reikia. Permainos tik į gerą.
Bet jeigu švystelėtų toks mažytis spindulys aš turbūt atsipūsčiau, bet ne man vienai tamsios padangės ir dangūs tokie švino pilni.
Ne aš viena blaškausi, ne aš viena tokia lyg pametus palto sagą, ieškau aukštoje žolėje ir imu prarasti viltį ją atrasti...

Toks metas, netik man, bet visiems, suprasti tai sunku, nes kiekvienas mes egoistas.
Laikas apsidairyt ir nenukabint nosies.
Aš dedu didžiules pastangas, aš galiu, aš susitvarkysiu, aš gyvensiu taip, kaip noriu.