2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis

Reiks truputį palaukt.


Ką veikti, kai tau neprivalu persidirbti ir pavargti...Bet turi išlaukti, nors ir šimtai darbų vejasi paskui tave tik išėjus už durų į pavasarišką žvarbumėlį.
Bet visgi smagu pigius pietus skaniai pavalgyti, papliurpti apie nieką, pažiūrėti dailiokų (VDA) studentų atsiskaitymus, pasivaikščioti po Užupį, išgąsdinti prancūzę mergaitę užėjus į Galerą šiaip sau...pavaikščiot ant vos besilaikančio lieptelio, žavėtis senomis, aptrupėjusiomis sienomis ir mažyčiais jaukiais balkonėliais.Ir visa tai per pietų pertrauką, atsitraukus nuo praktikos. Gyventi Vilniuje smagiausia turbūt centre: Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne. Šie rajonai iš istorijos atneša savo dvasią... pasakoja apie čia gyvenusius žmones, apie tai kaip jie statė savo smėlio pilis ir išėjo.
Gyvendamas dėžutėje šito nepajusi, ne ne ne. Bet visi mes iki šiol svajojam surast savo kampą, kur gerą pabūt ir pasikviesti trumpam tave (kaip iš dainos). Taip ir aš vėlgi pasinersiu į šitą paiešką, nors truputį suklydau paskubėjusi, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Vataip ir nekitaip!
Laukiam birželio, o dabar eime padirbėt UNESCO labui.


Ir visgi vasara būtų neprošal.


P.s.įsivaizduok tu man, galbus įrašas apie mano naują augintinį - žvirblį. Gerulis,bet apie tai kitąkart.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis

Reiks truputį palaukt.


Ką veikti, kai tau neprivalu persidirbti ir pavargti...Bet turi išlaukti, nors ir šimtai darbų vejasi paskui tave tik išėjus už durų į pavasarišką žvarbumėlį.
Bet visgi smagu pigius pietus skaniai pavalgyti, papliurpti apie nieką, pažiūrėti dailiokų (VDA) studentų atsiskaitymus, pasivaikščioti po Užupį, išgąsdinti prancūzę mergaitę užėjus į Galerą šiaip sau...pavaikščiot ant vos besilaikančio lieptelio, žavėtis senomis, aptrupėjusiomis sienomis ir mažyčiais jaukiais balkonėliais.Ir visa tai per pietų pertrauką, atsitraukus nuo praktikos. Gyventi Vilniuje smagiausia turbūt centre: Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne. Šie rajonai iš istorijos atneša savo dvasią... pasakoja apie čia gyvenusius žmones, apie tai kaip jie statė savo smėlio pilis ir išėjo.
Gyvendamas dėžutėje šito nepajusi, ne ne ne. Bet visi mes iki šiol svajojam surast savo kampą, kur gerą pabūt ir pasikviesti trumpam tave (kaip iš dainos). Taip ir aš vėlgi pasinersiu į šitą paiešką, nors truputį suklydau paskubėjusi, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Vataip ir nekitaip!
Laukiam birželio, o dabar eime padirbėt UNESCO labui.


Ir visgi vasara būtų neprošal.


P.s.įsivaizduok tu man, galbus įrašas apie mano naują augintinį - žvirblį. Gerulis,bet apie tai kitąkart.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

Blog Template by YummyLolly.com