Apie DALYKUS, kurie įkvepia - „TEDxVilnius“

Vakar dalyvavau TEDxVilnius konferencijoje, visa diena atsiribojus nuo išorinio pasaulio su žmonėmis, kurie tiki savo idėjomis ir nori jomis pasidalinti. Išties keista, bet keletą idėjų aš jau žinojau ir žavėjausi tokiomis kaip: Vilnius Temperature, Lindyhoppers, Bicycle Cinema ir pan. Visgi lietuvių pranešimai buvo silpnesni, gal dėl to, kad anglų k. nėra gimtoji, gal dėlto, kad nėra oratorystės dovanos. Nepaisant to jauni žmogeliai, kaip 21 m. kompozitoriukas iš Lietuvos kalbėjo fluent english ir keliais sakiniais sužavėjo žmones. Labiausiai įkvėpė mažas žmogus iš Londono (kaip pats prašė būti pristatytas) - Marcus Orlovsky, kurie tiesiog primygtinai prašė nenustoti išdrįsti ir svajoti. Jo pranešimą žiūrėsiu dar ir dar kartą, nes tas mažas žmogus ir Londono tikrai įkvėpė žmones primindamas labai paprastus dalykus, kurių tiesiog NEGALIMA pamiršti. Įstrigo jo pasakojimas apie mažą mergaitę, kuri paklausta kuo norėtų būti užaugus atsakė: "I wonder to be an elephant". Ir tikrai, juk mes tokie sukaustyti standartų: aš noriu būti ryšių su visuomene specialistas, aš vadybininkė, o jis inžinierius. Oj oj oj, kokie mes dideli, bet iš tiesų visiški komformistai, pasirinkdami tai, kas maždaug man tinka. Reikia išdrįsti svajoti, siekti tikslų ir mažais žingsniais mes ateisim iki savo tikslo. Verta pažymėti, kad po šio pranešimo salė tiesiog pašėlo ir išlydėjo pranešėją plojimais atsistojus :)

Grįžtant prie pranešimų daugelis jų pasakojo apie drasą būti savimi ir pasirinkti veiną dalyką kurį mėgsti ir juo gyventi, nes nemėgsttama veikla veda link rutinos, nepasitenkinimo ir liūdesio, kai kurie žmonės netgi išdrįsta ištarti sakinį, kurį ištarti man neapsiverčia liežuvis "This world is not for me". Daug kalbėta apie pasenusius mokymo būdus, kurie neskatina kūrybiškumo, priesingai - jį žudo. Konferencijoje sutikau savo pradinės mokyklos klasioką, su kuriuo kažkaip prisiminėme pradinių klasių mokytoją ir nusprendėme, kad jai tikrai nepadėkotume ir nejaučiam jokių sentimentų tiems mokytojams, kurie neatskė į mūsų klausimus "Kodėl reikia daryti tą ar aną?", jie tiesiog nukirsdavo "Nes taip reikia". Pavydu, kai užsienyje vaikai jau seniai mokomi interektyviai ir įdomiai, o mūsiškiai sėdi prie vadovėlių ir kremta sausą teoriją, nes nesuvokdami kam ta trigonometrija reikalingair kam tos nesuvokiamos fizikos sąvokos ir formulės.

Krepšinio širdies siela pristatė tokią idėją, kuri privertė nuoširdžiai juoktis, genialumas slypi paprastume, kaip visad. O ką jei pasaulinės žvaigždės sakytų "Tu ką nebuvai Kuršių Nerijoje, juk tai rojus žemėje!", jei Madona paklaustų "Ar aš graži kaip lietuvaitė?", o Facebook įkūrėjas Markas salytų "Kodėl lietuva turi greičiausią internetą pasaulyje?" :)

Užsieniečių pranešimai pasižymėjo oratorystės ir prezentavimo išmanymu, jie pasakojo savo istorijas, taip perteikdami pagrindines pranešimų idėjas. Savo nuoširdumu papirko Antonio iš Peru, o britas Marc Splinter stebino savo drąsa nuvykti atostogų į Kabulą, Afganistane. Vienok nesuvokiama važiuoti į karo zoną, juk tai ne pramogų oazė, iš kitos pusės jis ten surengė tokių projektų, kurie praskaidrino ten gyvenančių žmonių žiaurią ir nesuvokiamą kasdienybę. abu šie užsieniečiai dabar gyvena Lietuvoje, smagu gi :)

Savo profesionalumu bei vėlgi nuoširdumu nustebino Andreas Gyllenhammar, kuris pristatė tvarių ateities miestų koncepciją. Jis parodė, jog tiki savo darbu ir idėjomis, ir mes nė nedrįsome abejoti juo. Nuostabūs ateities miestų vaizdai tikrai gniaužė kavapą. Bet vėlgi viskas glūdi paprastuose dalykuose, nieko pompastiško, tiesiog turime suprasti, jog reikia saugoti gamtą ir planuoti miestus žmonėms, o ne tiesiog kepti dangoraižius.

Gražinos Sviderskytės pranešimas pateikė naujų faktų apie legendinį skrydį per atlantą su Lituanika, bei privertė pažvelgti į istoriką kitaip - be išankstinio nusistatymo. Stebėjausi jos užsidegimu tyrinėti tokias temas.

Sudėtingiausias pranešimas buvo apie visatą ir apie mini palydovus, prezentacija buvo išsami bet pateikta perdaug moksliškai, pranešėjas neparodė savo aistros tyrinėjimams, bet gal tas lietuviškas santūrumas sutrukdė.

Jaunas kompozitorius Artūras Šaškinas ir Vilnius Temperature iniciatorius, 21 m. vaikinukas besimokantis architektūrą... Ką apie juos pasakyti - jie daug pasieks, jie tiesiog puikūs:) Muzika pagydys pasaulį :)))

Tiesa, buvo pranešimų, kurie tikrai buvo kiek kitokie, pilni šokio, kur Lindyhopperiai pristatė, kaip smagu šokti ir šokti dviese, nes tai bendravimo forma. Išbandėme ir grupinę džiazo imprivizaciją, jeigu taip galima pavadinti, kai pranešėja improvizavop o mes tam tikru metu dainuodavom vieną savo natą, skambėjo gražiai, bet noriu pamatyt/išgirsti dar kartą - visą visumą garsų.

Dar buvo puikus Garbanoto bosisto pasirodymas, pasakojimai apie Velokiną ir t.t. Kavos pertraukėlių metu visi samgia atsipūsdavo, aptarinėdavo pranešimus, organizatoriai sugalvojo smagų žaidimuką, o po renginio prikabino daug nuotraukų iš renginio ir padovanojo visiems save radusiems nuotraukose, aš taip pat radau save. :) apibendrinant renginys tikrai vykęs, nepaisant daugybės techninių nesklandumų, bet technologijos juk visuomet paveda. Dar vienas pažymėtinas dalykas, tai nevykęs vedėjas, kuris tikrai gadno renginį, reikia visgi įvertinti savo galimybes, jei neturi talento šnekėti prieš auditoriją, niekas tau jo neįkrės, visgi galima tobulintis, bet ne per tokius renginius. Jau dabar laukiu kitų metų TedxVilnius, o už galimybę dalyvauti milžiniškai dėkoju savo nuostabiausiai draugei Giedrei, kuri žaibo greičiu nupirko bilietus ( pirmąją bilietų pardavimo dieną per 2 valandas bilietai tiesiog ištirpo). AČIŪ, dabar visa motyvuota einu dirbti prie studijų. Man labai rekėjo nuo visko atsiriboti ir pasisemti įkvėpimo iš žmonių ,kurie tiki savo idėjomis. Dar kartą noriu pabrėžti, jog gernialūs dalykai slypi paprastuose dalykuose. Kiekviena galva pilna nuostabių idėjų, tik raskim terpę, tuos žmones, kurie padės jas įgyvendinti. Viskas mūsų rankose:)