Aš dabar esu visisškoje nežinioje ir laikinumo jausme. Kartais sunku susivokti, nes nespėjų sugaudyti visko, kas vyksta. Ryte aš važiuoju dviračiu į praktiką (kartais) UNESCO, tada vieniši pietūs senamiestyje, nes mano draugeliai bohemiečiai-archyvistai yra Lost in translation... dingę kaip į vandenį, bet aš žinau kodėl - rašo kursinius darbus, todėl ramiausiai suvalgau pietus, paskaitau žurnalą, paredaguoju kursinį ir vėl keliauju praktikuotis. Padirbėjusi kelias valandėles vėl žingsniuoju senamiesčio gatvelėmis krimsdama obuolį, tada sulaukiu troleibuso, kur žmonės man pikti ir nemalonūs pasirodo, išlipu visada Vingio stotelėje, nes neprisijaukinu šitos vietos. Tada žingsniuoju į savo laikinąjį būstą, pasinervinu dėl gyvenimo sąlygų ir suprantu, kad dievaži... kiek man čia beliko. Aš pasiryžau permainoms ir tai svarbiausia... Bėgau nuo vilko ir sutikau mešką, bet tą mešką pergudrausiu ir viskas bus ok :) vakarais aš neiškenčiu ir išeinu kažkur ar į parką ar susitikt su kursiokėlėm, alučio. Rytais atsibundu anksčiau nei reikia, be viso to dar numečiau svorio, o sesija dar net neprasidėjo. Bet velniop, net jei mano kursinis bus blogai parašytas ir jeigu nepasiseks visokie planai planeliai, jei neparašysim projekto, jei nerasiu darbo, aš ištversiu, nes pati susikuriu permainas ir noriu išmokt gyvent nepriklausoma nuo nieko, tik nuo žmonių ir gerų emocijų, svarbu ne kur, o kaip gyveni, svarbu ne kaip atrodai, o kaip viduje jautiesi, nes tam, kad skirstum tau nereik sparnų... užtenka dangaus.
Pabaiga.
Quelqu'un M'a Dit.
P.s. balose dabar stoviu su guminiais batais, bet ateis ir basų kojų sezonas, tuoj tuoj, už 5 dienų.
2 komentarai (-ų):
tai dazniau pagalvok kad viskas laikina ir geriau bus :) laikinas bustas, laikini mokslai, net ir darbo neturejmas laikinas. Liudesys laikinas, o amzina yra laime :)
va :*
Palaikau tave, nes permainas kurti reikia ir mokytis viską ištverti irgi! :) aš irgi taip darau.
Rašyti komentarą