Judita virtuvėje su sesės priežiūra

Kai Judita įžengia į virtuvę, nesitikėkit nieko gero. Dažnų nesėkmių priežastimi tampa pamiršti ingridientai, pridegęs maistas ir šiaip didelis pasimetimas kai reikia gaminti. Nepaisant to kelias salotas gaminu tiesiog puikiai, visi džiaugias mano variacija ala graikiškos salotos, taip pat labai sekasi pagaminti špinatų ir gražgarščių salotas. Dar į mano pasisekimų virtuvėje sarašą keliauja avokado užtepėlės (turiu du būdus) ir kuskuso salotos. Dar moku vieną stebuklą - iškepti pyragiuką puodelyje per tris minutes ir ne bet kur, o mikrobangų krosnelėje, tai nepavyksta net mano sesei, kuri yra virtuvės genijus.
Rimtesnius patiekalus imu gaminti tik su sese, t.y. aš jai tiesiog asistuoju. Taigi šiandien visą dieną neradau sau vietos, nes baisiai norėjau itališkai paruoštų makaronų. Jau buvau sumaniusi keliauti į "Vapiano", bet negavus palaiminimo iš drauges pasiūliau sesei gaminti namuose, ir štai mes skanaujame spagečius ala karbonara. Ar minėjau, kad dievinu itališką virtuvę???

Tai štai mūsų vakarienės receptas. Receptą radome tinklaraštyje Mamos receptai.

Spagečiai a la karbonara studentiškai

Ingridientai:
Spageti 400 gramų
Kiaulienos lašiniai, 100 gramų
Kiaulės kumpis, 100 gramų
Sviestas 100 gramų
Fermentinis sūris, tarkuotas, 0.5 stiklinė
Pomidorai, 3 vienetai
Kiaušiniai 2 vienetai
Grietinėlė, 2 šaukštai
Pievagrybiai, 150 gramų
Druska, pagal skonį
Juodieji pipirai pagal skonį.

Taigi pradėjome viską mėsytės pjaustymu, naudojome kiaulienos kumpį ir lašinukus, nors pagal receptų reikėjo kumpio, bet ka gi, tegyvuoja improvizacija. Mėsytė su itališkais prieskoniais puikiai čirškė keptuvėje.

Tuomet supjaustėme pievagrybius ir pomidorus griežinėliais.
Į beskundančią mėsytę sudėjome pomidorus.












Tuomet atėjo eilė gražiesiems grybukams.
Šį grožį sutroškinome.












Atėjo laikas ir makaronų virimui, ajai kaip gražiai juos virėme.











Kol virė makaronai sutarkavome Džiugo sūrį mat parmezanas brangokas :)
Kiaušinius sumaišėme su grietinėle.











Makaronus papuošė sviesto kubeliai ir sutarkuotas sūris.
Valio, spagečiai paruošti, grįžtame prie troškinamo padažo.

Kiaušinio plakinį supylėme į padažą, šiukštu neužvirinti.











Ir pagaliau! Spagečiai sutinka padažąąą, paplojaaaam!
















Skanaus, draugai!

Apie sapnus

Sapnai yra kažkoks neįvardijamas, iki galo nesuprastas pasąmonės srautas, kuris užplūsta mus kai miegame.
Kartais pabundu tokia laiminga, kad rodos sapnuočiau ir sapnuočiau. Vienas iš tokių kartų buvo, kai sapnavau, jog vaidinu teatre. Iki galo to sapno taip ir nesupratau, juk niekad niekur nevaidinau, tam tikromis akimirkomis isigyju scenos baimę ir esu tik pamaiva, bet tikrai nė kreupelytės aktorės gabumų. Teatrą tikrai mylių, jis man pasakiška vieta, mėgaujuosi viskuo jame nuo grimo kvapo aktoriams įžengus į sceną, iki to nuostabaus jausmo, kai supranti, kad spektaklis suvirpino sielos ir širdies užkaborius. Mėgstu žiūrėti spektaklius su man žinomais aktoriais ( nebūtinai žymiai) ir dažnai nesuprantu šiuolaikinio to matyt avangardiško, postmodernaus ar kaip jis besivadintų teatro. Smagu, kaip tenka pagalvoti po spektaklio, kodėl ir kaip čia viskas, bet kai valanda vadinimo palieka visisšką chaosą ir anachiją galvoje tai jau ne mano mėgstamas teatras..

Kitas kartas kai sapnavau, bet nenorėjau pabusti buvo užvakar. Sapnavau, jog su sese, tėčiu ir drauge nukeliavme į Ispaniją, vėl nesupratau, kodėl keliavo draugė su kuria netaip daug bendraujame ir kodėl mama liko namie. Hm, keistumai. Taip Ispaniją aš įsimylėjusi jau seniai ir man teko laimė joje lankytis šią vasarą, bet kodėl aš sapnavau, kad vienu metu toje pačioje vietoje susiduria du skirtingi klimatai, sapne regėjau karštą (bent taip atrodė) saulę, palmes ir ledų sangrųdas prie jūros kranto. Gal aš kokia ekstrasensė ir sapnuoju ateities įvykius, globalinį atšilimą, 2012-tuosius ar ką?
Visą sapnų nepaaiškinamumą vainikavo rytas, kai papasakojau sesei ką sapnavau. Pasirodo, ji taip pat sapnavo kelionę į Ispaniją.

Ta proga, kad sapnai mus nukelia į tokią nuostabią nerealybę keliauu miegoti. Nesapnuokite košmarų, jei veikia neigiamai, kartais tokiais atvejais nebegaliu užmigti arba netgi išspaudžiu ašarą (ooooo, taip:)

Labanakt, saldžių sapnų.

Nauji seni darbai, nauji seni pažadai

Nauji metai prasideda ir tuomet pasipila kalnai pažadų.
Nedaviau nei vieno pažado sau, nes žinau, kad neišpildysiu.

Bet pokyčiams poreikis ateina savaime, įvykiai tiesiog susiklosto taip, kad reikia keistis.
Kolkas pas mane plius minus viskas patogu, na netiek patogu, kiek pakenčiama, todėl neprisiverčiu pokyčiams...
Ir klausiu savęs, kas turėtų nutikti, kad pasijudinčiau iš savo susikurto kiauto?KAd jau rašau šį įrašą galima suprasti, kad atsakymo neradau.

Kažkodėl jaučiu, kad pavasarį įvyks kažkas esminio. Iš kur ta nuojauta nežinau.
O pastebėjote, kad vieni metai būna sėkmingesni už kitus? Man sėkmingesni nelyginiai metai, atradau tokį savo asmeninį dėsningumą.
Iškart po sesijos ir mokslo tiriamojo darbo paskutinio taško padėjimo imsiuos ieškoti įkvėpimo (čia ne pažadas, čia būtinybė, siekiamybė ir t.t.). Įkvėpimo gyventi, įkvėpimo kurti, įkvėpimo visus pamilti, įkvėpimo džiaugsmui, įkvėpimo veiklai, įkvėpimo viskam (lyg kokio antrojo kvėpavimo). Nes rašyti kasdienybe, nuovargiu ir liūdesiu persismelkusius tinklaraščio yra nekažką.

Gurkšnis sulčių, kąsnis konspektų, gūsis muzikos ir labanakt.

J.

p.s. gal šį tinklaraštį reiktų pavadinti "Egzistenciniai Juditos klausimai"?