Seniai buvo aišku ,kad reikia keist gyvenamąją vietą. Prakalbus apie tai su šeimininke pasijutau kaip prasikaltus, bet juk nieko blogo aš nepadariau, viskas sumokėta ir pan.
Mane kaip šlapiu skuduru daužė suvokimas, kad pinigų visai nėra ir mano didelei svajonei išsinuomoti Žvėryne butuką ateina galas. Bet ne, aš ją atidedu kokiems metams ar iki kol susirasiu darbą.
Taip pripratau prie šio rajono ramybės ir žalumos, bei patogumo (gyvenimas centre, taip taaaip...), kad dabar vis nerimauju dėlto kaip apsiprasiu naujoje vietoje, kuri yra prie Vingio kino teatro. Viskas pigu, oki doki. Bet imu nerimauti dėl kaimynų, dėlto, kad kažko trūks, kad sunku, kad bus perdaug žmonių, kad rajonas man ne iš mieliausių ir t.t. Nors niekas matyt nesikeistų netgi jei susirasčiau kažkokiam kitam rajone butą. Jaučiu keistą stresą.
Dar prie viso šito prisideda "geros" žinios apie algų mažinimą ir t.t. Gal čia toji krizė, nes darbo niekaip nesusirandu... :(
Taip ir nesuprantu kas darosi, juk jei nepatiks gyventi galėsiu išsikelti, bet visada esu pilna abejonių ir nejaukumo, nes kolkas Vilniuje dar niekur nesijausiu kaip namie... nebent, nors nežinau...Taip yra, esu pripratus čia gyventi, bet kol savo neturėsiu tol taip ir bus...
Na o dabar laikom kumsčius, kad į naują būstą įsikelčiau jau šio mėnesio viduryje ir šauniai įsikurčiau, nes kambarys didelis ir erdvės daug bus, kad kaimynai būtų ok ir kad nebūtų visokių nepatogumų.
Va.
1 komentarai (-ų):
Geriausiai pokyčius valdo tas, kuris juos sukuria.
Peter Drucker.
oj,Juditaaaa :)
Rašyti komentarą